įsiragindavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiragindavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiragindavęs, mot. g. įsiragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragindavęs	įsiragindavę	įsiragindavusi, įsiragindavus	įsiragindavusios	-	įsiragindavę
kilm.	įsiragindavusio	įsiragindavusių	įsiragindavusios	įsiragindavusių	-	-
naud.	įsiragindavusiam	įsiragindavusiems	įsiragindavusiai	įsiragindavusioms	-	-
gal.	įsiragindavusį	įsiragindavusius	įsiragindavusią	įsiragindavusias	-	-
įnag.	įsiragindavusiu	įsiragindavusiais	įsiragindavusia	įsiragindavusiomis	-	-
viet.	įsiragindavusiame	įsiragindavusiuose	įsiragindavusioje	įsiragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragindavusysis	įsiragindavusieji	įsiragindavusioji	įsiragindavusiosios	-	-
kilm.	įsiragindavusiojo	įsiragindavusiųjų	įsiragindavusiosios	įsiragindavusiųjų	-	-
naud.	įsiragindavusiajam	įsiragindavusiesiems	įsiragindavusiajai	įsiragindavusiosioms	-	-
gal.	įsiragindavusįjį	įsiragindavusiuosius	įsiragindavusiąją	įsiragindavusiąsias	-	-
įnag.	įsiragindavusiuoju	įsiragindavusiaisiais	įsiragindavusiąja	įsiragindavusiosiomis	-	-
viet.	įsiragindavusiajame	įsiragindavusiuosiuose	įsiragindavusiojoje	įsiragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiragindavęs, mot. g. įsiragindavusi.
• Skiemenys: į-si-ra-gin-da-vu-sy-sis

įsiragindavusysis

1. tas, kuris įsiragindavo

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---