įsiraginantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiraginantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiraginantis, mot. g. įsiraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginąs, įsiraginantis	įsiraginą, įsiraginantys	įsiraginanti	įsiraginančios	-	įsiraginą
kilm.	įsiraginančio	įsiraginančių	įsiraginančios	įsiraginančių	-	-
naud.	įsiraginančiam	įsiraginantiems, įsiraginantiem	įsiraginančiai	įsiraginančioms, įsiraginančiom	-	-
gal.	įsiraginantį	įsiraginančius	įsiraginančią	įsiraginančias	-	-
įnag.	įsiraginančiu	įsiraginančiais	įsiraginančia	įsiraginančiomis	-	-
viet.	įsiraginančiame, įsiraginančiam	įsiraginančiuose, įsiraginančiuos	įsiraginančioje, įsiraginančioj	įsiraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiraginantysis	įsiraginantieji	įsiraginančioji	įsiraginančiosios	-	-
kilm.	įsiraginančiojo	įsiraginančiųjų	įsiraginančiosios	įsiraginančiųjų	-	-
naud.	įsiraginančiajam	įsiraginantiesiems	įsiraginančiajai	įsiraginančiosioms	-	-
gal.	įsiraginantįjį	įsiraginančiuosius	įsiraginančiąją	įsiraginančiąsias	-	-
įnag.	įsiraginančiuoju	įsiraginančiaisiais	įsiraginančiąja	įsiraginančiosiomis	-	-
viet.	įsiraginančiajame	įsiraginančiuosiuose	įsiraginančiojoje	įsiraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsiraginanti.
• Skiemenys: į-si-ra-gi-nan-tis

įsiraginantis

1. tas, kuris įsiragina

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    įsiraginantis: bendrai

neįsiraginantis (lt)

Vertimai

  įsiraginantis: bendrai

---