įsirašytinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsirašytinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsirašytinas, mot. g. įsirašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsirašytinas	įsirašytini	įsirašytina	įsirašytinos	įsirašytina	-
kilm.	įsirašytino	įsirašytinų	įsirašytinos	įsirašytinų	-	-
naud.	įsirašytinam	įsirašytiniems	įsirašytinai	įsirašytinoms	-	-
gal.	įsirašytiną	įsirašytinus	įsirašytiną	įsirašytinas	-	-
įnag.	įsirašytinu	įsirašytinais	įsirašytina	įsirašytinomis	-	-
viet.	įsirašytiname	įsirašytinuose	įsirašytinoje	įsirašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsirašytinasis	įsirašytinieji	įsirašytinoji	įsirašytinosios	-	-
kilm.	įsirašytinojo	įsirašytinųjų	įsirašytinosios	įsirašytinųjų	-	-
naud.	įsirašytinajam	įsirašytiniesiems	įsirašytinajai	įsirašytinosioms	-	-
gal.	įsirašytinąjį	įsirašytinuosius	įsirašytinąją	įsirašytinąsias	-	-
įnag.	įsirašytinuoju	įsirašytinaisiais	įsirašytinąja	įsirašytinosiomis	-	-
viet.	įsirašytinajame	įsirašytinuosiuose	įsirašytinojoje	įsirašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsirašytinas, mot. g. įsirašytina.
• Skiemenys: į-si-ra-šy-ti-nuo-ju

įsirašytinuoju

1. tas, dėl kurio reikia įsirašyti

Etimologija

<= įsirašyti, įsirašo, įsirašė <= į- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---