įsinervinusiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsinervinusiame (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervinęs, mot. g. įsinervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinęs	įsinervinę	įsinervinusi, įsinervinus	įsinervinusios	-	įsinervinę
kilm.	įsinervinusio	įsinervinusių	įsinervinusios	įsinervinusių	-	-
naud.	įsinervinusiam	įsinervinusiems	įsinervinusiai	įsinervinusioms	-	-
gal.	įsinervinusį	įsinervinusius	įsinervinusią	įsinervinusias	-	-
įnag.	įsinervinusiu	įsinervinusiais	įsinervinusia	įsinervinusiomis	-	-
viet.	įsinervinusiame	įsinervinusiuose	įsinervinusioje	įsinervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinusysis	įsinervinusieji	įsinervinusioji	įsinervinusiosios	-	-
kilm.	įsinervinusiojo	įsinervinusiųjų	įsinervinusiosios	įsinervinusiųjų	-	-
naud.	įsinervinusiajam	įsinervinusiesiems	įsinervinusiajai	įsinervinusiosioms	-	-
gal.	įsinervinusįjį	įsinervinusiuosius	įsinervinusiąją	įsinervinusiąsias	-	-
įnag.	įsinervinusiuoju	įsinervinusiaisiais	įsinervinusiąja	įsinervinusiosiomis	-	-
viet.	įsinervinusiajame	įsinervinusiuosiuose	įsinervinusiojoje	įsinervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervinęs, mot. g. įsinervinusi.
• Skiemenys: į-si-ner-vi-nu-sia-me

įsinervinusiame

1. tas, kuris įsinervino

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---