įsinervinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsinervinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervinsimas, mot. g. įsinervinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinsimas	įsinervinsimi	įsinervinsima	įsinervinsimos	įsinervinsima	-
kilm.	įsinervinsimo	įsinervinsimų	įsinervinsimos	įsinervinsimų	-	-
naud.	įsinervinsimam	įsinervinsimiems	įsinervinsimai	įsinervinsimoms	-	-
gal.	įsinervinsimą	įsinervinsimus	įsinervinsimą	įsinervinsimas	-	-
įnag.	įsinervinsimu	įsinervinsimais	įsinervinsima	įsinervinsimomis	-	-
viet.	įsinervinsimame	įsinervinsimuose	įsinervinsimoje	įsinervinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervinsimasis	įsinervinsimieji	įsinervinsimoji	įsinervinsimosios	-	-
kilm.	įsinervinsimojo	įsinervinsimųjų	įsinervinsimosios	įsinervinsimųjų	-	-
naud.	įsinervinsimajam	įsinervinsimiesiems	įsinervinsimajai	įsinervinsimosioms	-	-
gal.	įsinervinsimąjį	įsinervinsimuosius	įsinervinsimąją	įsinervinsimąsias	-	-
įnag.	įsinervinsimuoju	įsinervinsimaisiais	įsinervinsimąja	įsinervinsimosiomis	-	-
viet.	įsinervinsimajame	įsinervinsimuosiuose	įsinervinsimojoje	įsinervinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervinsimas, mot. g. įsinervinsima.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-si-mų-jų

įsinervinsimųjų

1. tas, kurį įsinervins

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---