įsinervindavusiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsinervindavusiam (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsinervindavęs, mot. g. įsinervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervindavęs	įsinervindavę	įsinervindavusi, įsinervindavus	įsinervindavusios	-	įsinervindavę
kilm.	įsinervindavusio	įsinervindavusių	įsinervindavusios	įsinervindavusių	-	-
naud.	įsinervindavusiam	įsinervindavusiems	įsinervindavusiai	įsinervindavusioms	-	-
gal.	įsinervindavusį	įsinervindavusius	įsinervindavusią	įsinervindavusias	-	-
įnag.	įsinervindavusiu	įsinervindavusiais	įsinervindavusia	įsinervindavusiomis	-	-
viet.	įsinervindavusiame	įsinervindavusiuose	įsinervindavusioje	įsinervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsinervindavusysis	įsinervindavusieji	įsinervindavusioji	įsinervindavusiosios	-	-
kilm.	įsinervindavusiojo	įsinervindavusiųjų	įsinervindavusiosios	įsinervindavusiųjų	-	-
naud.	įsinervindavusiajam	įsinervindavusiesiems	įsinervindavusiajai	įsinervindavusiosioms	-	-
gal.	įsinervindavusįjį	įsinervindavusiuosius	įsinervindavusiąją	įsinervindavusiąsias	-	-
įnag.	įsinervindavusiuoju	įsinervindavusiaisiais	įsinervindavusiąja	įsinervindavusiosiomis	-	-
viet.	įsinervindavusiajame	įsinervindavusiuosiuose	įsinervindavusiojoje	įsinervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsinervindavęs, mot. g. įsinervindavusi.
• Skiemenys: į-si-ner-vin-da-vu-siam

įsinervindavusiam

1. tas, kuris įsinervindavo

Etimologija

<= įsinervinti, įsinervina, įsinervino <= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---