įsimokantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimokantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokantis, mot. g. įsimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokąs, įsimokantis	įsimoką, įsimokantys	įsimokanti	įsimokančios	-	įsimoką
kilm.	įsimokančio	įsimokančių	įsimokančios	įsimokančių	-	-
naud.	įsimokančiam	įsimokantiems, įsimokantiem	įsimokančiai	įsimokančioms, įsimokančiom	-	-
gal.	įsimokantį	įsimokančius	įsimokančią	įsimokančias	-	-
įnag.	įsimokančiu	įsimokančiais	įsimokančia	įsimokančiomis	-	-
viet.	įsimokančiame, įsimokančiam	įsimokančiuose, įsimokančiuos	įsimokančioje, įsimokančioj	įsimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokantysis	įsimokantieji	įsimokančioji	įsimokančiosios	-	-
kilm.	įsimokančiojo	įsimokančiųjų	įsimokančiosios	įsimokančiųjų	-	-
naud.	įsimokančiajam	įsimokantiesiems	įsimokančiajai	įsimokančiosioms	-	-
gal.	įsimokantįjį	įsimokančiuosius	įsimokančiąją	įsimokančiąsias	-	-
įnag.	įsimokančiuoju	įsimokančiaisiais	įsimokančiąja	įsimokančiosiomis	-	-
viet.	įsimokančiajame	įsimokančiuosiuose	įsimokančiojoje	įsimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimokantis, mot. g. įsimokanti.
• Skiemenys: į-si-mo-kan-tiem

įsimokantiem

1. tas, kuris įsimoka

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---