įsimokėsiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimokėsiančiame (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokėsiantis, mot. g. įsimokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėsiąs, įsimokėsiantis	įsimokėsią, įsimokėsiantys	įsimokėsianti	įsimokėsiančios	-	įsimokėsią
kilm.	įsimokėsiančio	įsimokėsiančių	įsimokėsiančios	įsimokėsiančių	-	-
naud.	įsimokėsiančiam	įsimokėsiantiems, įsimokėsiantiem	įsimokėsiančiai	įsimokėsiančioms, įsimokėsiančiom	-	-
gal.	įsimokėsiantį	įsimokėsiančius	įsimokėsiančią	įsimokėsiančias	-	-
įnag.	įsimokėsiančiu	įsimokėsiančiais	įsimokėsiančia	įsimokėsiančiomis	-	-
viet.	įsimokėsiančiame, įsimokėsiančiam	įsimokėsiančiuose, įsimokėsiančiuos	įsimokėsiančioje, įsimokėsiančioj	įsimokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėsiantysis	įsimokėsiantieji	įsimokėsiančioji	įsimokėsiančiosios	-	-
kilm.	įsimokėsiančiojo	įsimokėsiančiųjų	įsimokėsiančiosios	įsimokėsiančiųjų	-	-
naud.	įsimokėsiančiajam	įsimokėsiantiesiems	įsimokėsiančiajai	įsimokėsiančiosioms	-	-
gal.	įsimokėsiantįjį	įsimokėsiančiuosius	įsimokėsiančiąją	įsimokėsiančiąsias	-	-
įnag.	įsimokėsiančiuoju	įsimokėsiančiaisiais	įsimokėsiančiąja	įsimokėsiančiosiomis	-	-
viet.	įsimokėsiančiajame	įsimokėsiančiuosiuose	įsimokėsiančiojoje	įsimokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimokėsiantis, mot. g. įsimokėsianti.
• Skiemenys: į-si-mo-kė-sian-čia-me

įsimokėsiančiame

1. tas, kuris įsimokės

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---