įsimingančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimingančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimingantis, mot. g. įsiminganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimingąs, įsimingantis	įsimingą, įsimingantys	įsiminganti	įsimingančios	-	įsimingą
kilm.	įsimingančio	įsimingančių	įsimingančios	įsimingančių	-	-
naud.	įsimingančiam	įsimingantiems, įsimingantiem	įsimingančiai	įsimingančioms, įsimingančiom	-	-
gal.	įsimingantį	įsimingančius	įsimingančią	įsimingančias	-	-
įnag.	įsimingančiu	įsimingančiais	įsimingančia	įsimingančiomis	-	-
viet.	įsimingančiame, įsimingančiam	įsimingančiuose, įsimingančiuos	įsimingančioje, įsimingančioj	įsimingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimingantysis	įsimingantieji	įsimingančioji	įsimingančiosios	-	-
kilm.	įsimingančiojo	įsimingančiųjų	įsimingančiosios	įsimingančiųjų	-	-
naud.	įsimingančiajam	įsimingantiesiems	įsimingančiajai	įsimingančiosioms	-	-
gal.	įsimingantįjį	įsimingančiuosius	įsimingančiąją	įsimingančiąsias	-	-
įnag.	įsimingančiuoju	įsimingančiaisiais	įsimingančiąja	įsimingančiosiomis	-	-
viet.	įsimingančiajame	įsimingančiuosiuose	įsimingančiojoje	įsimingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimingantis, mot. g. įsiminganti.
• Skiemenys: į-si-min-gan-čio-jo

įsimingančiojo

1. tas, kuris įsiminga

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---