įsimingamam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimingamam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimingamas, mot. g. įsimingama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimingamas	įsimingami	įsimingama	įsimingamos	įsimingama	-
kilm.	įsimingamo	įsimingamų	įsimingamos	įsimingamų	-	-
naud.	įsimingamam	įsimingamiems	įsimingamai	įsimingamoms	-	-
gal.	įsimingamą	įsimingamus	įsimingamą	įsimingamas	-	-
įnag.	įsimingamu	įsimingamais	įsimingama	įsimingamomis	-	-
viet.	įsimingamame	įsimingamuose	įsimingamoje	įsimingamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimingamasis	įsimingamieji	įsimingamoji	įsimingamosios	-	-
kilm.	įsimingamojo	įsimingamųjų	įsimingamosios	įsimingamųjų	-	-
naud.	įsimingamajam	įsimingamiesiems	įsimingamajai	įsimingamosioms	-	-
gal.	įsimingamąjį	įsimingamuosius	įsimingamąją	įsimingamąsias	-	-
įnag.	įsimingamuoju	įsimingamaisiais	įsimingamąja	įsimingamosiomis	-	-
viet.	įsimingamajame	įsimingamuosiuose	įsimingamojoje	įsimingamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimingamas, mot. g. įsimingama.
• Skiemenys: į-si-min-ga-mam

įsimingamam

1. tas, kurį įsiminga

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---