įsimigto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimigto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimigtas, mot. g. įsimigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigtas	įsimigti	įsimigta	įsimigtos	įsimigta	-
kilm.	įsimigto	įsimigtų	įsimigtos	įsimigtų	-	-
naud.	įsimigtam	įsimigtiems	įsimigtai	įsimigtoms	-	-
gal.	įsimigtą	įsimigtus	įsimigtą	įsimigtas	-	-
įnag.	įsimigtu	įsimigtais	įsimigta	įsimigtomis	-	-
viet.	įsimigtame	įsimigtuose	įsimigtoje	įsimigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigtasis	įsimigtieji	įsimigtoji	įsimigtosios	-	-
kilm.	įsimigtojo	įsimigtųjų	įsimigtosios	įsimigtųjų	-	-
naud.	įsimigtajam	įsimigtiesiems	įsimigtajai	įsimigtosioms	-	-
gal.	įsimigtąjį	įsimigtuosius	įsimigtąją	įsimigtąsias	-	-
įnag.	įsimigtuoju	įsimigtaisiais	įsimigtąja	įsimigtosiomis	-	-
viet.	įsimigtajame	įsimigtuosiuose	įsimigtojoje	įsimigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimigtas, mot. g. įsimigta.
• Skiemenys: į-si-mig-to

įsimigto

1. tas, kurį įsimigo

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---