įsimigtinam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimigtinam (reik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimigtinas, mot. g. įsimigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigtinas	įsimigtini	įsimigtina	įsimigtinos	įsimigtina	-
kilm.	įsimigtino	įsimigtinų	įsimigtinos	įsimigtinų	-	-
naud.	įsimigtinam	įsimigtiniems	įsimigtinai	įsimigtinoms	-	-
gal.	įsimigtiną	įsimigtinus	įsimigtiną	įsimigtinas	-	-
įnag.	įsimigtinu	įsimigtinais	įsimigtina	įsimigtinomis	-	-
viet.	įsimigtiname	įsimigtinuose	įsimigtinoje	įsimigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigtinasis	įsimigtinieji	įsimigtinoji	įsimigtinosios	-	-
kilm.	įsimigtinojo	įsimigtinųjų	įsimigtinosios	įsimigtinųjų	-	-
naud.	įsimigtinajam	įsimigtiniesiems	įsimigtinajai	įsimigtinosioms	-	-
gal.	įsimigtinąjį	įsimigtinuosius	įsimigtinąją	įsimigtinąsias	-	-
įnag.	įsimigtinuoju	įsimigtinaisiais	įsimigtinąja	įsimigtinosiomis	-	-
viet.	įsimigtinajame	įsimigtinuosiuose	įsimigtinojoje	įsimigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimigtinas, mot. g. įsimigtina.
• Skiemenys: į-si-mig-ti-nam

įsimigtinam

1. tas, dėl kurio reikia įsimigti

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---