įsimigsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimigsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimigsimas, mot. g. įsimigsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigsimas	įsimigsimi	įsimigsima	įsimigsimos	įsimigsima	-
kilm.	įsimigsimo	įsimigsimų	įsimigsimos	įsimigsimų	-	-
naud.	įsimigsimam	įsimigsimiems	įsimigsimai	įsimigsimoms	-	-
gal.	įsimigsimą	įsimigsimus	įsimigsimą	įsimigsimas	-	-
įnag.	įsimigsimu	įsimigsimais	įsimigsima	įsimigsimomis	-	-
viet.	įsimigsimame	įsimigsimuose	įsimigsimoje	įsimigsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimigsimasis	įsimigsimieji	įsimigsimoji	įsimigsimosios	-	-
kilm.	įsimigsimojo	įsimigsimųjų	įsimigsimosios	įsimigsimųjų	-	-
naud.	įsimigsimajam	įsimigsimiesiems	įsimigsimajai	įsimigsimosioms	-	-
gal.	įsimigsimąjį	įsimigsimuosius	įsimigsimąją	įsimigsimąsias	-	-
įnag.	įsimigsimuoju	įsimigsimaisiais	įsimigsimąja	įsimigsimosiomis	-	-
viet.	įsimigsimajame	įsimigsimuosiuose	įsimigsimojoje	įsimigsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimigsimas, mot. g. įsimigsima.
• Skiemenys: į-si-mig-si-mą-ja

įsimigsimąja

1. ta, kurią įsimigs

Etimologija

<= įsimigti, įsiminga, įsimigo <= į- + sangrž. si- + migti, minga, migo

---