įsimiegotinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimiegotinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimiegotinas, mot. g. įsimiegotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegotinas	įsimiegotini	įsimiegotina	įsimiegotinos	įsimiegotina	-
kilm.	įsimiegotino	įsimiegotinų	įsimiegotinos	įsimiegotinų	-	-
naud.	įsimiegotinam	įsimiegotiniems	įsimiegotinai	įsimiegotinoms	-	-
gal.	įsimiegotiną	įsimiegotinus	įsimiegotiną	įsimiegotinas	-	-
įnag.	įsimiegotinu	įsimiegotinais	įsimiegotina	įsimiegotinomis	-	-
viet.	įsimiegotiname	įsimiegotinuose	įsimiegotinoje	įsimiegotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegotinasis	įsimiegotinieji	įsimiegotinoji	įsimiegotinosios	-	-
kilm.	įsimiegotinojo	įsimiegotinųjų	įsimiegotinosios	įsimiegotinųjų	-	-
naud.	įsimiegotinajam	įsimiegotiniesiems	įsimiegotinajai	įsimiegotinosioms	-	-
gal.	įsimiegotinąjį	įsimiegotinuosius	įsimiegotinąją	įsimiegotinąsias	-	-
įnag.	įsimiegotinuoju	įsimiegotinaisiais	įsimiegotinąja	įsimiegotinosiomis	-	-
viet.	įsimiegotinajame	įsimiegotinuosiuose	įsimiegotinojoje	įsimiegotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimiegotinas, mot. g. įsimiegotina.
• Skiemenys: į-si-mie-go-ti-nus

įsimiegotinus

1. tas, dėl kurio reikia įsimiegoti

Etimologija

<= įsimiegoti, įsimiega, įsimiegojo <= į- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

---