įsimiegosimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimiegosimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimiegosimas, mot. g. įsimiegosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegosimas	įsimiegosimi	įsimiegosima	įsimiegosimos	įsimiegosima	-
kilm.	įsimiegosimo	įsimiegosimų	įsimiegosimos	įsimiegosimų	-	-
naud.	įsimiegosimam	įsimiegosimiems	įsimiegosimai	įsimiegosimoms	-	-
gal.	įsimiegosimą	įsimiegosimus	įsimiegosimą	įsimiegosimas	-	-
įnag.	įsimiegosimu	įsimiegosimais	įsimiegosima	įsimiegosimomis	-	-
viet.	įsimiegosimame	įsimiegosimuose	įsimiegosimoje	įsimiegosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegosimasis	įsimiegosimieji	įsimiegosimoji	įsimiegosimosios	-	-
kilm.	įsimiegosimojo	įsimiegosimųjų	įsimiegosimosios	įsimiegosimųjų	-	-
naud.	įsimiegosimajam	įsimiegosimiesiems	įsimiegosimajai	įsimiegosimosioms	-	-
gal.	įsimiegosimąjį	įsimiegosimuosius	įsimiegosimąją	įsimiegosimąsias	-	-
įnag.	įsimiegosimuoju	įsimiegosimaisiais	įsimiegosimąja	įsimiegosimosiomis	-	-
viet.	įsimiegosimajame	įsimiegosimuosiuose	įsimiegosimojoje	įsimiegosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimiegosimas, mot. g. įsimiegosima.
• Skiemenys: į-si-mie-go-si-mu

įsimiegosimu

1. tas, kurį įsimiegos

Etimologija

<= įsimiegoti, įsimiega, įsimiegojo <= į- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

---