įsimiegodavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsimiegodavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimiegodavęs, mot. g. įsimiegodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegodavęs	įsimiegodavę	įsimiegodavusi, įsimiegodavus	įsimiegodavusios	-	įsimiegodavę
kilm.	įsimiegodavusio	įsimiegodavusių	įsimiegodavusios	įsimiegodavusių	-	-
naud.	įsimiegodavusiam	įsimiegodavusiems	įsimiegodavusiai	įsimiegodavusioms	-	-
gal.	įsimiegodavusį	įsimiegodavusius	įsimiegodavusią	įsimiegodavusias	-	-
įnag.	įsimiegodavusiu	įsimiegodavusiais	įsimiegodavusia	įsimiegodavusiomis	-	-
viet.	įsimiegodavusiame	įsimiegodavusiuose	įsimiegodavusioje	įsimiegodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimiegodavusysis	įsimiegodavusieji	įsimiegodavusioji	įsimiegodavusiosios	-	-
kilm.	įsimiegodavusiojo	įsimiegodavusiųjų	įsimiegodavusiosios	įsimiegodavusiųjų	-	-
naud.	įsimiegodavusiajam	įsimiegodavusiesiems	įsimiegodavusiajai	įsimiegodavusiosioms	-	-
gal.	įsimiegodavusįjį	įsimiegodavusiuosius	įsimiegodavusiąją	įsimiegodavusiąsias	-	-
įnag.	įsimiegodavusiuoju	įsimiegodavusiaisiais	įsimiegodavusiąja	įsimiegodavusiosiomis	-	-
viet.	įsimiegodavusiajame	įsimiegodavusiuosiuose	įsimiegodavusiojoje	įsimiegodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimiegodavęs, mot. g. įsimiegodavusi.
• Skiemenys: į-si-mie-go-da-vu-sių

įsimiegodavusių

1. tas, kuris įsimiegodavo

Etimologija

<= įsimiegoti, įsimiega, įsimiegojo <= į- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

---