įsigamintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigamintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigamintinas, mot. g. įsigamintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintinas	įsigamintini	įsigamintina	įsigamintinos	įsigamintina	-
kilm.	įsigamintino	įsigamintinų	įsigamintinos	įsigamintinų	-	-
naud.	įsigamintinam	įsigamintiniems	įsigamintinai	įsigamintinoms	-	-
gal.	įsigamintiną	įsigamintinus	įsigamintiną	įsigamintinas	-	-
įnag.	įsigamintinu	įsigamintinais	įsigamintina	įsigamintinomis	-	-
viet.	įsigamintiname	įsigamintinuose	įsigamintinoje	įsigamintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintinasis	įsigamintinieji	įsigamintinoji	įsigamintinosios	-	-
kilm.	įsigamintinojo	įsigamintinųjų	įsigamintinosios	įsigamintinųjų	-	-
naud.	įsigamintinajam	įsigamintiniesiems	įsigamintinajai	įsigamintinosioms	-	-
gal.	įsigamintinąjį	įsigamintinuosius	įsigamintinąją	įsigamintinąsias	-	-
įnag.	įsigamintinuoju	įsigamintinaisiais	įsigamintinąja	įsigamintinosiomis	-	-
viet.	įsigamintinajame	įsigamintinuosiuose	įsigamintinojoje	įsigamintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigamintinas, mot. g. įsigamintina.
• Skiemenys: į-si-ga-min-ti-nus

įsigamintinus

1. tas, dėl kurio reikia įsigaminti

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---