įsigaminamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigaminamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigaminamas, mot. g. įsigaminama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigaminamas	įsigaminami	įsigaminama	įsigaminamos	įsigaminama	-
kilm.	įsigaminamo	įsigaminamų	įsigaminamos	įsigaminamų	-	-
naud.	įsigaminamam	įsigaminamiems	įsigaminamai	įsigaminamoms	-	-
gal.	įsigaminamą	įsigaminamus	įsigaminamą	įsigaminamas	-	-
įnag.	įsigaminamu	įsigaminamais	įsigaminama	įsigaminamomis	-	-
viet.	įsigaminamame	įsigaminamuose	įsigaminamoje	įsigaminamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigaminamasis	įsigaminamieji	įsigaminamoji	įsigaminamosios	-	-
kilm.	įsigaminamojo	įsigaminamųjų	įsigaminamosios	įsigaminamųjų	-	-
naud.	įsigaminamajam	įsigaminamiesiems	įsigaminamajai	įsigaminamosioms	-	-
gal.	įsigaminamąjį	įsigaminamuosius	įsigaminamąją	įsigaminamąsias	-	-
įnag.	įsigaminamuoju	įsigaminamaisiais	įsigaminamąja	įsigaminamosiomis	-	-
viet.	įsigaminamajame	įsigaminamuosiuose	įsigaminamojoje	įsigaminamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigaminamas, mot. g. įsigaminama.
• Skiemenys: į-si-ga-mi-na-mu

įsigaminamu

1. tas, kurį įsigamina

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---