įsigalvojusiosiose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigalvojusiosiose (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigalvojęs, mot. g. įsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvojęs	įsigalvoję	įsigalvojusi, įsigalvojus	įsigalvojusios	-	įsigalvoję
kilm.	įsigalvojusio	įsigalvojusių	įsigalvojusios	įsigalvojusių	-	-
naud.	įsigalvojusiam	įsigalvojusiems	įsigalvojusiai	įsigalvojusioms	-	-
gal.	įsigalvojusį	įsigalvojusius	įsigalvojusią	įsigalvojusias	-	-
įnag.	įsigalvojusiu	įsigalvojusiais	įsigalvojusia	įsigalvojusiomis	-	-
viet.	įsigalvojusiame	įsigalvojusiuose	įsigalvojusioje	įsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvojusysis	įsigalvojusieji	įsigalvojusioji	įsigalvojusiosios	-	-
kilm.	įsigalvojusiojo	įsigalvojusiųjų	įsigalvojusiosios	įsigalvojusiųjų	-	-
naud.	įsigalvojusiajam	įsigalvojusiesiems	įsigalvojusiajai	įsigalvojusiosioms	-	-
gal.	įsigalvojusįjį	įsigalvojusiuosius	įsigalvojusiąją	įsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	įsigalvojusiuoju	įsigalvojusiaisiais	įsigalvojusiąja	įsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	įsigalvojusiajame	įsigalvojusiuosiuose	įsigalvojusiojoje	įsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigalvojęs, mot. g. įsigalvojusi.
• Skiemenys: į-si-gal-vo-ju-sio-sio-se

įsigalvojusiosiose

1. ta, kuri įsigalvojo

Etimologija

<= įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---