įsigalvojantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigalvojantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigalvojantis, mot. g. įsigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvojąs, įsigalvojantis	įsigalvoją, įsigalvojantys	įsigalvojanti	įsigalvojančios	-	įsigalvoją
kilm.	įsigalvojančio	įsigalvojančių	įsigalvojančios	įsigalvojančių	-	-
naud.	įsigalvojančiam	įsigalvojantiems, įsigalvojantiem	įsigalvojančiai	įsigalvojančioms, įsigalvojančiom	-	-
gal.	įsigalvojantį	įsigalvojančius	įsigalvojančią	įsigalvojančias	-	-
įnag.	įsigalvojančiu	įsigalvojančiais	įsigalvojančia	įsigalvojančiomis	-	-
viet.	įsigalvojančiame, įsigalvojančiam	įsigalvojančiuose, įsigalvojančiuos	įsigalvojančioje, įsigalvojančioj	įsigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvojantysis	įsigalvojantieji	įsigalvojančioji	įsigalvojančiosios	-	-
kilm.	įsigalvojančiojo	įsigalvojančiųjų	įsigalvojančiosios	įsigalvojančiųjų	-	-
naud.	įsigalvojančiajam	įsigalvojantiesiems	įsigalvojančiajai	įsigalvojančiosioms	-	-
gal.	įsigalvojantįjį	įsigalvojančiuosius	įsigalvojančiąją	įsigalvojančiąsias	-	-
įnag.	įsigalvojančiuoju	įsigalvojančiaisiais	įsigalvojančiąja	įsigalvojančiosiomis	-	-
viet.	įsigalvojančiajame	įsigalvojančiuosiuose	įsigalvojančiojoje	įsigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigalvojantis, mot. g. įsigalvojanti.
• Skiemenys: į-si-gal-vo-jan-tiem

įsigalvojantiem

1. tas, kuris įsigalvoja

Etimologija

<= įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---