įsigalvodavusiesiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigalvodavusiesiems (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigalvodavęs, mot. g. įsigalvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvodavęs	įsigalvodavę	įsigalvodavusi, įsigalvodavus	įsigalvodavusios	-	įsigalvodavę
kilm.	įsigalvodavusio	įsigalvodavusių	įsigalvodavusios	įsigalvodavusių	-	-
naud.	įsigalvodavusiam	įsigalvodavusiems	įsigalvodavusiai	įsigalvodavusioms	-	-
gal.	įsigalvodavusį	įsigalvodavusius	įsigalvodavusią	įsigalvodavusias	-	-
įnag.	įsigalvodavusiu	įsigalvodavusiais	įsigalvodavusia	įsigalvodavusiomis	-	-
viet.	įsigalvodavusiame	įsigalvodavusiuose	įsigalvodavusioje	įsigalvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvodavusysis	įsigalvodavusieji	įsigalvodavusioji	įsigalvodavusiosios	-	-
kilm.	įsigalvodavusiojo	įsigalvodavusiųjų	įsigalvodavusiosios	įsigalvodavusiųjų	-	-
naud.	įsigalvodavusiajam	įsigalvodavusiesiems	įsigalvodavusiajai	įsigalvodavusiosioms	-	-
gal.	įsigalvodavusįjį	įsigalvodavusiuosius	įsigalvodavusiąją	įsigalvodavusiąsias	-	-
įnag.	įsigalvodavusiuoju	įsigalvodavusiaisiais	įsigalvodavusiąja	įsigalvodavusiosiomis	-	-
viet.	įsigalvodavusiajame	įsigalvodavusiuosiuose	įsigalvodavusiojoje	įsigalvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigalvodavęs, mot. g. įsigalvodavusi.
• Skiemenys: į-si-gal-vo-da-vu-sie-siems

įsigalvodavusiesiems

1. tas, kuris įsigalvodavo

Etimologija

<= įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---