įsidirbsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsidirbsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsidirbsimas, mot. g. įsidirbsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbsimas	įsidirbsimi	įsidirbsima	įsidirbsimos	įsidirbsima	-
kilm.	įsidirbsimo	įsidirbsimų	įsidirbsimos	įsidirbsimų	-	-
naud.	įsidirbsimam	įsidirbsimiems	įsidirbsimai	įsidirbsimoms	-	-
gal.	įsidirbsimą	įsidirbsimus	įsidirbsimą	įsidirbsimas	-	-
įnag.	įsidirbsimu	įsidirbsimais	įsidirbsima	įsidirbsimomis	-	-
viet.	įsidirbsimame	įsidirbsimuose	įsidirbsimoje	įsidirbsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbsimasis	įsidirbsimieji	įsidirbsimoji	įsidirbsimosios	-	-
kilm.	įsidirbsimojo	įsidirbsimųjų	įsidirbsimosios	įsidirbsimųjų	-	-
naud.	įsidirbsimajam	įsidirbsimiesiems	įsidirbsimajai	įsidirbsimosioms	-	-
gal.	įsidirbsimąjį	įsidirbsimuosius	įsidirbsimąją	įsidirbsimąsias	-	-
įnag.	įsidirbsimuoju	įsidirbsimaisiais	įsidirbsimąja	įsidirbsimosiomis	-	-
viet.	įsidirbsimajame	įsidirbsimuosiuose	įsidirbsimojoje	įsidirbsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsidirbsimas, mot. g. įsidirbsima.
• Skiemenys: į-si-dirb-si-ma-sis

įsidirbsimasis

1. tas, kurį įsidirbs

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---