įsidirbimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsidirbimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsidirbimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbimas	įsidirbimai
kilm.	įsidirbimo	įsidirbimų
naud.	įsidirbimui	įsidirbimams
gal.	įsidirbimą	įsidirbimus
įnag.	įsidirbimu	įsidirbimais
viet.	įsidirbime	įsidirbimuose
šauksm.	įsidirbime	įsidirbimai

• Skiemenys: į-si-dir-bi-mu
• žr. pagr. f. įsidirbimas

įsidirbimu

1. žr. veiksmas įsidirbti

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---