įsidirbamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsidirbamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsidirbamas, mot. g. įsidirbama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbamas	įsidirbami	įsidirbama	įsidirbamos	įsidirbama	-
kilm.	įsidirbamo	įsidirbamų	įsidirbamos	įsidirbamų	-	-
naud.	įsidirbamam	įsidirbamiems	įsidirbamai	įsidirbamoms	-	-
gal.	įsidirbamą	įsidirbamus	įsidirbamą	įsidirbamas	-	-
įnag.	įsidirbamu	įsidirbamais	įsidirbama	įsidirbamomis	-	-
viet.	įsidirbamame	įsidirbamuose	įsidirbamoje	įsidirbamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbamasis	įsidirbamieji	įsidirbamoji	įsidirbamosios	-	-
kilm.	įsidirbamojo	įsidirbamųjų	įsidirbamosios	įsidirbamųjų	-	-
naud.	įsidirbamajam	įsidirbamiesiems	įsidirbamajai	įsidirbamosioms	-	-
gal.	įsidirbamąjį	įsidirbamuosius	įsidirbamąją	įsidirbamąsias	-	-
įnag.	įsidirbamuoju	įsidirbamaisiais	įsidirbamąja	įsidirbamosiomis	-	-
viet.	įsidirbamajame	įsidirbamuosiuose	įsidirbamojoje	įsidirbamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsidirbamas, mot. g. įsidirbama.
• Skiemenys: į-si-dir-ba-mu

įsidirbamu

1. tas, kurį įsidirba

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---