įmokamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmokamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmokamas, mot. g. įmokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokamas	įmokami	įmokama	įmokamos	įmokama	-
kilm.	įmokamo	įmokamų	įmokamos	įmokamų	-	-
naud.	įmokamam	įmokamiems	įmokamai	įmokamoms	-	-
gal.	įmokamą	įmokamus	įmokamą	įmokamas	-	-
įnag.	įmokamu	įmokamais	įmokama	įmokamomis	-	-
viet.	įmokamame	įmokamuose	įmokamoje	įmokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokamasis	įmokamieji	įmokamoji	įmokamosios	-	-
kilm.	įmokamojo	įmokamųjų	įmokamosios	įmokamųjų	-	-
naud.	įmokamajam	įmokamiesiems	įmokamajai	įmokamosioms	-	-
gal.	įmokamąjį	įmokamuosius	įmokamąją	įmokamąsias	-	-
įnag.	įmokamuoju	įmokamaisiais	įmokamąja	įmokamosiomis	-	-
viet.	įmokamajame	įmokamuosiuose	įmokamojoje	įmokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmokamas, mot. g. įmokama.
• Skiemenys: į-mo-ka-mu

įmokamu

1. tas, kurį įmoka

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---