įmokėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmokėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmokėtas, mot. g. įmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėtas	įmokėti	įmokėta	įmokėtos	įmokėta	-
kilm.	įmokėto	įmokėtų	įmokėtos	įmokėtų	-	-
naud.	įmokėtam	įmokėtiems	įmokėtai	įmokėtoms	-	-
gal.	įmokėtą	įmokėtus	įmokėtą	įmokėtas	-	-
įnag.	įmokėtu	įmokėtais	įmokėta	įmokėtomis	-	-
viet.	įmokėtame	įmokėtuose	įmokėtoje	įmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėtasis	įmokėtieji	įmokėtoji	įmokėtosios	-	-
kilm.	įmokėtojo	įmokėtųjų	įmokėtosios	įmokėtųjų	-	-
naud.	įmokėtajam	įmokėtiesiems	įmokėtajai	įmokėtosioms	-	-
gal.	įmokėtąjį	įmokėtuosius	įmokėtąją	įmokėtąsias	-	-
įnag.	įmokėtuoju	įmokėtaisiais	įmokėtąja	įmokėtosiomis	-	-
viet.	įmokėtajame	įmokėtuosiuose	įmokėtojoje	įmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmokėtas, mot. g. įmokėta.
• Skiemenys: į-mo-kė-to-jo

įmokėtojo

1. tas, kurį įmokėjo

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

įmokėtojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėtojas	įmokėtojai
kilm.	įmokėtojo	įmokėtojų
naud.	įmokėtojui	įmokėtojams
gal.	įmokėtoją	įmokėtojus
įnag.	įmokėtoju	įmokėtojais
viet.	įmokėtojuje	įmokėtojuose
šauksm.	įmokėtojau	įmokėtojai

• Skiemenys: į-mo-kė-to-jo
• žr. pagr. f. įmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įmokėtoja.

įmokėtojo

1. tas, kuris įmoka

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---