įmokėtiniems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmokėtiniems (reik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmokėtinas, mot. g. įmokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėtinas	įmokėtini	įmokėtina	įmokėtinos	įmokėtina	-
kilm.	įmokėtino	įmokėtinų	įmokėtinos	įmokėtinų	-	-
naud.	įmokėtinam	įmokėtiniems	įmokėtinai	įmokėtinoms	-	-
gal.	įmokėtiną	įmokėtinus	įmokėtiną	įmokėtinas	-	-
įnag.	įmokėtinu	įmokėtinais	įmokėtina	įmokėtinomis	-	-
viet.	įmokėtiname	įmokėtinuose	įmokėtinoje	įmokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėtinasis	įmokėtinieji	įmokėtinoji	įmokėtinosios	-	-
kilm.	įmokėtinojo	įmokėtinųjų	įmokėtinosios	įmokėtinųjų	-	-
naud.	įmokėtinajam	įmokėtiniesiems	įmokėtinajai	įmokėtinosioms	-	-
gal.	įmokėtinąjį	įmokėtinuosius	įmokėtinąją	įmokėtinąsias	-	-
įnag.	įmokėtinuoju	įmokėtinaisiais	įmokėtinąja	įmokėtinosiomis	-	-
viet.	įmokėtinajame	įmokėtinuosiuose	įmokėtinojoje	įmokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmokėtinas, mot. g. įmokėtina.
• Skiemenys: į-mo-kė-ti-niems

įmokėtiniems

1. tas, dėl kurio reikia įmokėti

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---