įmokėsimajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmokėsimajam (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmokėsimas, mot. g. įmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėsimas	įmokėsimi	įmokėsima	įmokėsimos	įmokėsima	-
kilm.	įmokėsimo	įmokėsimų	įmokėsimos	įmokėsimų	-	-
naud.	įmokėsimam	įmokėsimiems	įmokėsimai	įmokėsimoms	-	-
gal.	įmokėsimą	įmokėsimus	įmokėsimą	įmokėsimas	-	-
įnag.	įmokėsimu	įmokėsimais	įmokėsima	įmokėsimomis	-	-
viet.	įmokėsimame	įmokėsimuose	įmokėsimoje	įmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėsimasis	įmokėsimieji	įmokėsimoji	įmokėsimosios	-	-
kilm.	įmokėsimojo	įmokėsimųjų	įmokėsimosios	įmokėsimųjų	-	-
naud.	įmokėsimajam	įmokėsimiesiems	įmokėsimajai	įmokėsimosioms	-	-
gal.	įmokėsimąjį	įmokėsimuosius	įmokėsimąją	įmokėsimąsias	-	-
įnag.	įmokėsimuoju	įmokėsimaisiais	įmokėsimąja	įmokėsimosiomis	-	-
viet.	įmokėsimajame	įmokėsimuosiuose	įmokėsimojoje	įmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmokėsimas, mot. g. įmokėsima.
• Skiemenys: į-mo-kė-si-ma-jam

įmokėsimajam

1. tas, kurį įmokės

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

---