įmokėdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmokėdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmokėdavęs, mot. g. įmokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėdavęs	įmokėdavę	įmokėdavusi, įmokėdavus	įmokėdavusios	-	įmokėdavę
kilm.	įmokėdavusio	įmokėdavusių	įmokėdavusios	įmokėdavusių	-	-
naud.	įmokėdavusiam	įmokėdavusiems	įmokėdavusiai	įmokėdavusioms	-	-
gal.	įmokėdavusį	įmokėdavusius	įmokėdavusią	įmokėdavusias	-	-
įnag.	įmokėdavusiu	įmokėdavusiais	įmokėdavusia	įmokėdavusiomis	-	-
viet.	įmokėdavusiame	įmokėdavusiuose	įmokėdavusioje	įmokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmokėdavusysis	įmokėdavusieji	įmokėdavusioji	įmokėdavusiosios	-	-
kilm.	įmokėdavusiojo	įmokėdavusiųjų	įmokėdavusiosios	įmokėdavusiųjų	-	-
naud.	įmokėdavusiajam	įmokėdavusiesiems	įmokėdavusiajai	įmokėdavusiosioms	-	-
gal.	įmokėdavusįjį	įmokėdavusiuosius	įmokėdavusiąją	įmokėdavusiąsias	-	-
įnag.	įmokėdavusiuoju	įmokėdavusiaisiais	įmokėdavusiąja	įmokėdavusiosiomis	-	-
viet.	įmokėdavusiajame	įmokėdavusiuosiuose	įmokėdavusiojoje	įmokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įmokėdavusi.
• Skiemenys: į-mo-kė-da-vęs

įmokėdavęs

1. tas, kuris įmokėdavo

Etimologija

<= įmokėti, įmoka, įmokėjo <= į- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įmokėdavęs: bendrai

neįmokėdavęs (lt)

Vertimai

  įmokėdavęs: bendrai

---