įmiegotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmiegotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmiegotas, mot. g. įmiegota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegotas	įmiegoti	įmiegota	įmiegotos	įmiegota	-
kilm.	įmiegoto	įmiegotų	įmiegotos	įmiegotų	-	-
naud.	įmiegotam	įmiegotiems	įmiegotai	įmiegotoms	-	-
gal.	įmiegotą	įmiegotus	įmiegotą	įmiegotas	-	-
įnag.	įmiegotu	įmiegotais	įmiegota	įmiegotomis	-	-
viet.	įmiegotame	įmiegotuose	įmiegotoje	įmiegotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegotasis	įmiegotieji	įmiegotoji	įmiegotosios	-	-
kilm.	įmiegotojo	įmiegotųjų	įmiegotosios	įmiegotųjų	-	-
naud.	įmiegotajam	įmiegotiesiems	įmiegotajai	įmiegotosioms	-	-
gal.	įmiegotąjį	įmiegotuosius	įmiegotąją	įmiegotąsias	-	-
įnag.	įmiegotuoju	įmiegotaisiais	įmiegotąja	įmiegotosiomis	-	-
viet.	įmiegotajame	įmiegotuosiuose	įmiegotojoje	įmiegotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmiegotas, mot. g. įmiegota.
• Skiemenys: į-mie-go-tu

įmiegotu

1. tas, kurį įmiegojo

Etimologija

<= įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

---