įmiegotinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmiegotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmiegotinas, mot. g. įmiegotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegotinas	įmiegotini	įmiegotina	įmiegotinos	įmiegotina	-
kilm.	įmiegotino	įmiegotinų	įmiegotinos	įmiegotinų	-	-
naud.	įmiegotinam	įmiegotiniems	įmiegotinai	įmiegotinoms	-	-
gal.	įmiegotiną	įmiegotinus	įmiegotiną	įmiegotinas	-	-
įnag.	įmiegotinu	įmiegotinais	įmiegotina	įmiegotinomis	-	-
viet.	įmiegotiname	įmiegotinuose	įmiegotinoje	įmiegotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegotinasis	įmiegotinieji	įmiegotinoji	įmiegotinosios	-	-
kilm.	įmiegotinojo	įmiegotinųjų	įmiegotinosios	įmiegotinųjų	-	-
naud.	įmiegotinajam	įmiegotiniesiems	įmiegotinajai	įmiegotinosioms	-	-
gal.	įmiegotinąjį	įmiegotinuosius	įmiegotinąją	įmiegotinąsias	-	-
įnag.	įmiegotinuoju	įmiegotinaisiais	įmiegotinąja	įmiegotinosiomis	-	-
viet.	įmiegotinajame	įmiegotinuosiuose	įmiegotinojoje	įmiegotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmiegotinas, mot. g. įmiegotina.
• Skiemenys: į-mie-go-ti-nu

įmiegotinu

1. tas, dėl kurio reikia įmiegoti

Etimologija

<= įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

---