įmiegamus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įmiegamus (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įmiegamas, mot. g. įmiegama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegamas	įmiegami	įmiegama	įmiegamos	įmiegama	-
kilm.	įmiegamo	įmiegamų	įmiegamos	įmiegamų	-	-
naud.	įmiegamam	įmiegamiems	įmiegamai	įmiegamoms	-	-
gal.	įmiegamą	įmiegamus	įmiegamą	įmiegamas	-	-
įnag.	įmiegamu	įmiegamais	įmiegama	įmiegamomis	-	-
viet.	įmiegamame	įmiegamuose	įmiegamoje	įmiegamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmiegamasis	įmiegamieji	įmiegamoji	įmiegamosios	-	-
kilm.	įmiegamojo	įmiegamųjų	įmiegamosios	įmiegamųjų	-	-
naud.	įmiegamajam	įmiegamiesiems	įmiegamajai	įmiegamosioms	-	-
gal.	įmiegamąjį	įmiegamuosius	įmiegamąją	įmiegamąsias	-	-
įnag.	įmiegamuoju	įmiegamaisiais	įmiegamąja	įmiegamosiomis	-	-
viet.	įmiegamajame	įmiegamuosiuose	įmiegamojoje	įmiegamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įmiegamas, mot. g. įmiegama.
• Skiemenys: į-mie-ga-mus

įmiegamus

1. tas, kurį įmiega

Etimologija

<= įmiegoti, įmiega, įmiegojo <= į- + miegoti, miega, miegojo

---