įmąstytoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įmąstytoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įmąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įmąstytoja	įmąstytojos
kilm.	įmąstytojos	įmąstytojų
naud.	įmąstytojai	įmąstytojoms
gal.	įmąstytoją	įmąstytojas
įnag.	įmąstytoja	įmąstytojomis
viet.	įmąstytojoje	įmąstytojose
šauksm.	įmąstytoja	įmąstytojos

• Skiemenys: į-mąs-ty-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įmąstytojas.

įmąstytoja (sen.) (nevart.)

1. ta, kuri įmąsto

Etimologija

<= įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įmąstytoja: bendrai

---