įkylantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įkylantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkylantis, mot. g. įkylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkyląs, įkylantis	įkylą, įkylantys	įkylanti	įkylančios	-	įkylą
kilm.	įkylančio	įkylančių	įkylančios	įkylančių	-	-
naud.	įkylančiam	įkylantiems, įkylantiem	įkylančiai	įkylančioms, įkylančiom	-	-
gal.	įkylantį	įkylančius	įkylančią	įkylančias	-	-
įnag.	įkylančiu	įkylančiais	įkylančia	įkylančiomis	-	-
viet.	įkylančiame, įkylančiam	įkylančiuose, įkylančiuos	įkylančioje, įkylančioj	įkylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkylantysis	įkylantieji	įkylančioji	įkylančiosios	-	-
kilm.	įkylančiojo	įkylančiųjų	įkylančiosios	įkylančiųjų	-	-
naud.	įkylančiajam	įkylantiesiems	įkylančiajai	įkylančiosioms	-	-
gal.	įkylantįjį	įkylančiuosius	įkylančiąją	įkylančiąsias	-	-
įnag.	įkylančiuoju	įkylančiaisiais	įkylančiąja	įkylančiosiomis	-	-
viet.	įkylančiajame	įkylančiuosiuose	įkylančiojoje	įkylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkylantis, mot. g. įkylanti.
• Skiemenys: į-ky-lan-tį

įkylantį

1. tas, kuris įkyla

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---