įkylamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įkylamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkylamas, mot. g. įkylama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkylamas	įkylami	įkylama	įkylamos	įkylama	-
kilm.	įkylamo	įkylamų	įkylamos	įkylamų	-	-
naud.	įkylamam	įkylamiems	įkylamai	įkylamoms	-	-
gal.	įkylamą	įkylamus	įkylamą	įkylamas	-	-
įnag.	įkylamu	įkylamais	įkylama	įkylamomis	-	-
viet.	įkylamame	įkylamuose	įkylamoje	įkylamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkylamasis	įkylamieji	įkylamoji	įkylamosios	-	-
kilm.	įkylamojo	įkylamųjų	įkylamosios	įkylamųjų	-	-
naud.	įkylamajam	įkylamiesiems	įkylamajai	įkylamosioms	-	-
gal.	įkylamąjį	įkylamuosius	įkylamąją	įkylamąsias	-	-
įnag.	įkylamuoju	įkylamaisiais	įkylamąja	įkylamosiomis	-	-
viet.	įkylamajame	įkylamuosiuose	įkylamojoje	įkylamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkylamas, mot. g. įkylama.
• Skiemenys: į-ky-la-mo-ji

įkylamoji

1. ta, kurią įkyla

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---