įkiltinam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įkiltinam (reik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkiltinas, mot. g. įkiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkiltinas	įkiltini	įkiltina	įkiltinos	įkiltina	-
kilm.	įkiltino	įkiltinų	įkiltinos	įkiltinų	-	-
naud.	įkiltinam	įkiltiniems	įkiltinai	įkiltinoms	-	-
gal.	įkiltiną	įkiltinus	įkiltiną	įkiltinas	-	-
įnag.	įkiltinu	įkiltinais	įkiltina	įkiltinomis	-	-
viet.	įkiltiname	įkiltinuose	įkiltinoje	įkiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkiltinasis	įkiltinieji	įkiltinoji	įkiltinosios	-	-
kilm.	įkiltinojo	įkiltinųjų	įkiltinosios	įkiltinųjų	-	-
naud.	įkiltinajam	įkiltiniesiems	įkiltinajai	įkiltinosioms	-	-
gal.	įkiltinąjį	įkiltinuosius	įkiltinąją	įkiltinąsias	-	-
įnag.	įkiltinuoju	įkiltinaisiais	įkiltinąja	įkiltinosiomis	-	-
viet.	įkiltinajame	įkiltinuosiuose	įkiltinojoje	įkiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkiltinas, mot. g. įkiltina.
• Skiemenys: į-kil-ti-nam

įkiltinam

1. tas, dėl kurio reikia įkilti

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---