įkilsimuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įkilsimuose (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkilsimas, mot. g. įkilsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkilsimas	įkilsimi	įkilsima	įkilsimos	įkilsima	-
kilm.	įkilsimo	įkilsimų	įkilsimos	įkilsimų	-	-
naud.	įkilsimam	įkilsimiems	įkilsimai	įkilsimoms	-	-
gal.	įkilsimą	įkilsimus	įkilsimą	įkilsimas	-	-
įnag.	įkilsimu	įkilsimais	įkilsima	įkilsimomis	-	-
viet.	įkilsimame	įkilsimuose	įkilsimoje	įkilsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkilsimasis	įkilsimieji	įkilsimoji	įkilsimosios	-	-
kilm.	įkilsimojo	įkilsimųjų	įkilsimosios	įkilsimųjų	-	-
naud.	įkilsimajam	įkilsimiesiems	įkilsimajai	įkilsimosioms	-	-
gal.	įkilsimąjį	įkilsimuosius	įkilsimąją	įkilsimąsias	-	-
įnag.	įkilsimuoju	įkilsimaisiais	įkilsimąja	įkilsimosiomis	-	-
viet.	įkilsimajame	įkilsimuosiuose	įkilsimojoje	įkilsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkilsimas, mot. g. įkilsima.
• Skiemenys: į-kil-si-muo-se

įkilsimuose

1. tas, kurį įkils

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---