įkilsiantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įkilsiantiem (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkilsiantis, mot. g. įkilsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkilsiąs, įkilsiantis	įkilsią, įkilsiantys	įkilsianti	įkilsiančios	-	įkilsią
kilm.	įkilsiančio	įkilsiančių	įkilsiančios	įkilsiančių	-	-
naud.	įkilsiančiam	įkilsiantiems, įkilsiantiem	įkilsiančiai	įkilsiančioms, įkilsiančiom	-	-
gal.	įkilsiantį	įkilsiančius	įkilsiančią	įkilsiančias	-	-
įnag.	įkilsiančiu	įkilsiančiais	įkilsiančia	įkilsiančiomis	-	-
viet.	įkilsiančiame, įkilsiančiam	įkilsiančiuose, įkilsiančiuos	įkilsiančioje, įkilsiančioj	įkilsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkilsiantysis	įkilsiantieji	įkilsiančioji	įkilsiančiosios	-	-
kilm.	įkilsiančiojo	įkilsiančiųjų	įkilsiančiosios	įkilsiančiųjų	-	-
naud.	įkilsiančiajam	įkilsiantiesiems	įkilsiančiajai	įkilsiančiosioms	-	-
gal.	įkilsiantįjį	įkilsiančiuosius	įkilsiančiąją	įkilsiančiąsias	-	-
įnag.	įkilsiančiuoju	įkilsiančiaisiais	įkilsiančiąja	įkilsiančiosiomis	-	-
viet.	įkilsiančiajame	įkilsiančiuosiuose	įkilsiančiojoje	įkilsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkilsiantis, mot. g. įkilsianti.
• Skiemenys: į-kil-sian-tiem

įkilsiantiem

1. tas, kuris įkils

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---