įkilę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įkilę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įkilęs, mot. g. įkilusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkilęs	įkilę	įkilusi, įkilus	įkilusios	-	įkilę
kilm.	įkilusio	įkilusių	įkilusios	įkilusių	-	-
naud.	įkilusiam	įkilusiems	įkilusiai	įkilusioms	-	-
gal.	įkilusį	įkilusius	įkilusią	įkilusias	-	-
įnag.	įkilusiu	įkilusiais	įkilusia	įkilusiomis	-	-
viet.	įkilusiame	įkilusiuose	įkilusioje	įkilusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įkilusysis	įkilusieji	įkilusioji	įkilusiosios	-	-
kilm.	įkilusiojo	įkilusiųjų	įkilusiosios	įkilusiųjų	-	-
naud.	įkilusiajam	įkilusiesiems	įkilusiajai	įkilusiosioms	-	-
gal.	įkilusįjį	įkilusiuosius	įkilusiąją	įkilusiąsias	-	-
įnag.	įkilusiuoju	įkilusiaisiais	įkilusiąja	įkilusiosiomis	-	-
viet.	įkilusiajame	įkilusiuosiuose	įkilusiojoje	įkilusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įkilęs, mot. g. įkilusi.
• Skiemenys: į-ki-lę

įkilę

1. tas, kuris įkilo

Etimologija

<= įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---