įdrįstinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdrįstinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdrįstinas, mot. g. įdrįstina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįstinas	įdrįstini	įdrįstina	įdrįstinos	įdrįstina	-
kilm.	įdrįstino	įdrįstinų	įdrįstinos	įdrįstinų	-	-
naud.	įdrįstinam	įdrįstiniems	įdrįstinai	įdrįstinoms	-	-
gal.	įdrįstiną	įdrįstinus	įdrįstiną	įdrįstinas	-	-
įnag.	įdrįstinu	įdrįstinais	įdrįstina	įdrįstinomis	-	-
viet.	įdrįstiname	įdrįstinuose	įdrįstinoje	įdrįstinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįstinasis	įdrįstinieji	įdrįstinoji	įdrįstinosios	-	-
kilm.	įdrįstinojo	įdrįstinųjų	įdrįstinosios	įdrįstinųjų	-	-
naud.	įdrįstinajam	įdrįstiniesiems	įdrįstinajai	įdrįstinosioms	-	-
gal.	įdrįstinąjį	įdrįstinuosius	įdrįstinąją	įdrįstinąsias	-	-
įnag.	įdrįstinuoju	įdrįstinaisiais	įdrįstinąja	įdrįstinosiomis	-	-
viet.	įdrįstinajame	įdrįstinuosiuose	įdrįstinojoje	įdrįstinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdrįstinas, mot. g. įdrįstina.
• Skiemenys: į-drįs-ti-nu

įdrįstinu

1. tas, dėl kurio reikia įdrįsti

Etimologija

<= įdrįsti, įdrįsta, įdrįso <= į- + drįsti, drįsta, drįso

---