įdrįstamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdrįstamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdrįstamas, mot. g. įdrįstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįstamas	įdrįstami	įdrįstama	įdrįstamos	įdrįstama	-
kilm.	įdrįstamo	įdrįstamų	įdrįstamos	įdrįstamų	-	-
naud.	įdrįstamam	įdrįstamiems	įdrįstamai	įdrįstamoms	-	-
gal.	įdrįstamą	įdrįstamus	įdrįstamą	įdrįstamas	-	-
įnag.	įdrįstamu	įdrįstamais	įdrįstama	įdrįstamomis	-	-
viet.	įdrįstamame	įdrįstamuose	įdrįstamoje	įdrįstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįstamasis	įdrįstamieji	įdrįstamoji	įdrįstamosios	-	-
kilm.	įdrįstamojo	įdrįstamųjų	įdrįstamosios	įdrįstamųjų	-	-
naud.	įdrįstamajam	įdrįstamiesiems	įdrįstamajai	įdrįstamosioms	-	-
gal.	įdrįstamąjį	įdrįstamuosius	įdrįstamąją	įdrįstamąsias	-	-
įnag.	įdrįstamuoju	įdrįstamaisiais	įdrįstamąja	įdrįstamosiomis	-	-
viet.	įdrįstamajame	įdrįstamuosiuose	įdrįstamojoje	įdrįstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdrįstamas, mot. g. įdrįstama.
• Skiemenys: į-drįs-ta-mų-jų

įdrįstamųjų

1. tas, kurį įdrįsta

Etimologija

<= įdrįsti, įdrįsta, įdrįso <= į- + drįsti, drįsta, drįso

---