įdrįsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdrįsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdrįsimas, mot. g. įdrįsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįsimas	įdrįsimi	įdrįsima	įdrįsimos	įdrįsima	-
kilm.	įdrįsimo	įdrįsimų	įdrįsimos	įdrįsimų	-	-
naud.	įdrįsimam	įdrįsimiems	įdrįsimai	įdrįsimoms	-	-
gal.	įdrįsimą	įdrįsimus	įdrįsimą	įdrįsimas	-	-
įnag.	įdrįsimu	įdrįsimais	įdrįsima	įdrįsimomis	-	-
viet.	įdrįsimame	įdrįsimuose	įdrįsimoje	įdrįsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįsimasis	įdrįsimieji	įdrįsimoji	įdrįsimosios	-	-
kilm.	įdrįsimojo	įdrįsimųjų	įdrįsimosios	įdrįsimųjų	-	-
naud.	įdrįsimajam	įdrįsimiesiems	įdrįsimajai	įdrįsimosioms	-	-
gal.	įdrįsimąjį	įdrįsimuosius	įdrįsimąją	įdrįsimąsias	-	-
įnag.	įdrįsimuoju	įdrįsimaisiais	įdrįsimąja	įdrįsimosiomis	-	-
viet.	įdrįsimajame	įdrįsimuosiuose	įdrįsimojoje	įdrįsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdrįsimas, mot. g. įdrįsima.
• Skiemenys: į-drį-si-mų

įdrįsimų

1. tas, kurį įdrįs

Etimologija

<= įdrįsti, įdrįsta, įdrįso <= į- + drįsti, drįsta, drįso

---

Daiktavardis

įdrįsimų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įdrįsimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdrįsimas	įdrįsimai
kilm.	įdrįsimo	įdrįsimų
naud.	įdrįsimui	įdrįsimams
gal.	įdrįsimą	įdrįsimus
įnag.	įdrįsimu	įdrįsimais
viet.	įdrįsime	įdrįsimuose
šauksm.	įdrįsime	įdrįsimai

• Skiemenys: į-drį-si-mų
• žr. pagr. f. įdrįsimas

įdrįsimų

1. žr. veiksmas įdrįsti

Etimologija

<= įdrįsti, įdrįsta, įdrįso <= į- + drįsti, drįsta, drįso

---