įdirbusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdirbusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdirbęs, mot. g. įdirbusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbęs	įdirbę	įdirbusi, įdirbus	įdirbusios	-	įdirbę
kilm.	įdirbusio	įdirbusių	įdirbusios	įdirbusių	-	-
naud.	įdirbusiam	įdirbusiems	įdirbusiai	įdirbusioms	-	-
gal.	įdirbusį	įdirbusius	įdirbusią	įdirbusias	-	-
įnag.	įdirbusiu	įdirbusiais	įdirbusia	įdirbusiomis	-	-
viet.	įdirbusiame	įdirbusiuose	įdirbusioje	įdirbusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbusysis	įdirbusieji	įdirbusioji	įdirbusiosios	-	-
kilm.	įdirbusiojo	įdirbusiųjų	įdirbusiosios	įdirbusiųjų	-	-
naud.	įdirbusiajam	įdirbusiesiems	įdirbusiajai	įdirbusiosioms	-	-
gal.	įdirbusįjį	įdirbusiuosius	įdirbusiąją	įdirbusiąsias	-	-
įnag.	įdirbusiuoju	įdirbusiaisiais	įdirbusiąja	įdirbusiosiomis	-	-
viet.	įdirbusiajame	įdirbusiuosiuose	įdirbusiojoje	įdirbusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdirbęs, mot. g. įdirbusi.
• Skiemenys: į-dir-bu-siu

įdirbusiu

1. tas, kuris įdirbo

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---