įdirbtinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdirbtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdirbtinas, mot. g. įdirbtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbtinas	įdirbtini	įdirbtina	įdirbtinos	įdirbtina	-
kilm.	įdirbtino	įdirbtinų	įdirbtinos	įdirbtinų	-	-
naud.	įdirbtinam	įdirbtiniems	įdirbtinai	įdirbtinoms	-	-
gal.	įdirbtiną	įdirbtinus	įdirbtiną	įdirbtinas	-	-
įnag.	įdirbtinu	įdirbtinais	įdirbtina	įdirbtinomis	-	-
viet.	įdirbtiname	įdirbtinuose	įdirbtinoje	įdirbtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbtinasis	įdirbtinieji	įdirbtinoji	įdirbtinosios	-	-
kilm.	įdirbtinojo	įdirbtinųjų	įdirbtinosios	įdirbtinųjų	-	-
naud.	įdirbtinajam	įdirbtiniesiems	įdirbtinajai	įdirbtinosioms	-	-
gal.	įdirbtinąjį	įdirbtinuosius	įdirbtinąją	įdirbtinąsias	-	-
įnag.	įdirbtinuoju	įdirbtinaisiais	įdirbtinąja	įdirbtinosiomis	-	-
viet.	įdirbtinajame	įdirbtinuosiuose	įdirbtinojoje	įdirbtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdirbtinas, mot. g. įdirbtina.
• Skiemenys: į-dirb-ti-nu

įdirbtinu

1. tas, dėl kurio reikia įdirbti

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---