įdirbdavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdirbdavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdirbdavęs, mot. g. įdirbdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbdavęs	įdirbdavę	įdirbdavusi, įdirbdavus	įdirbdavusios	-	įdirbdavę
kilm.	įdirbdavusio	įdirbdavusių	įdirbdavusios	įdirbdavusių	-	-
naud.	įdirbdavusiam	įdirbdavusiems	įdirbdavusiai	įdirbdavusioms	-	-
gal.	įdirbdavusį	įdirbdavusius	įdirbdavusią	įdirbdavusias	-	-
įnag.	įdirbdavusiu	įdirbdavusiais	įdirbdavusia	įdirbdavusiomis	-	-
viet.	įdirbdavusiame	įdirbdavusiuose	įdirbdavusioje	įdirbdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbdavusysis	įdirbdavusieji	įdirbdavusioji	įdirbdavusiosios	-	-
kilm.	įdirbdavusiojo	įdirbdavusiųjų	įdirbdavusiosios	įdirbdavusiųjų	-	-
naud.	įdirbdavusiajam	įdirbdavusiesiems	įdirbdavusiajai	įdirbdavusiosioms	-	-
gal.	įdirbdavusįjį	įdirbdavusiuosius	įdirbdavusiąją	įdirbdavusiąsias	-	-
įnag.	įdirbdavusiuoju	įdirbdavusiaisiais	įdirbdavusiąja	įdirbdavusiosiomis	-	-
viet.	įdirbdavusiajame	įdirbdavusiuosiuose	įdirbdavusiojoje	įdirbdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdirbdavęs, mot. g. įdirbdavusi.
• Skiemenys: į-dirb-da-vu-sių

įdirbdavusių

1. tas, kuris įdirbdavo

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---