įdirbamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įdirbamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įdirbamas, mot. g. įdirbama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbamas	įdirbami	įdirbama	įdirbamos	įdirbama	-
kilm.	įdirbamo	įdirbamų	įdirbamos	įdirbamų	-	-
naud.	įdirbamam	įdirbamiems	įdirbamai	įdirbamoms	-	-
gal.	įdirbamą	įdirbamus	įdirbamą	įdirbamas	-	-
įnag.	įdirbamu	įdirbamais	įdirbama	įdirbamomis	-	-
viet.	įdirbamame	įdirbamuose	įdirbamoje	įdirbamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbamasis	įdirbamieji	įdirbamoji	įdirbamosios	-	-
kilm.	įdirbamojo	įdirbamųjų	įdirbamosios	įdirbamųjų	-	-
naud.	įdirbamajam	įdirbamiesiems	įdirbamajai	įdirbamosioms	-	-
gal.	įdirbamąjį	įdirbamuosius	įdirbamąją	įdirbamąsias	-	-
įnag.	įdirbamuoju	įdirbamaisiais	įdirbamąja	įdirbamosiomis	-	-
viet.	įdirbamajame	įdirbamuosiuose	įdirbamojoje	įdirbamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įdirbamas, mot. g. įdirbama.
• Skiemenys: į-dir-ba-mu

įdirbamu

1. tas, kurį įdirba

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---