įdirbėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įdirbėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įdirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbėjas	įdirbėjai
kilm.	įdirbėjo	įdirbėjų
naud.	įdirbėjui	įdirbėjams
gal.	įdirbėją	įdirbėjus
įnag.	įdirbėju	įdirbėjais
viet.	įdirbėjuje	įdirbėjuose
šauksm.	įdirbėjau	įdirbėjai

• Skiemenys: į-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. įdirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įdirbėja.

įdirbėjų

1. tas, kuris įdirba

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---

Daiktavardis

įdirbėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įdirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įdirbėja	įdirbėjos
kilm.	įdirbėjos	įdirbėjų
naud.	įdirbėjai	įdirbėjoms
gal.	įdirbėją	įdirbėjas
įnag.	įdirbėja	įdirbėjomis
viet.	įdirbėjoje	įdirbėjose
šauksm.	įdirbėja	įdirbėjos

• Skiemenys: į-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. įdirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įdirbėjas.

įdirbėjų

1. ta, kuri įdirba

Etimologija

<= įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---