numokėtinoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numokėtinoms (reik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokėtinas, mot. g. numokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtinas	numokėtini	numokėtina	numokėtinos	numokėtina	-
kilm.	numokėtino	numokėtinų	numokėtinos	numokėtinų	-	-
naud.	numokėtinam	numokėtiniems	numokėtinai	numokėtinoms	-	-
gal.	numokėtiną	numokėtinus	numokėtiną	numokėtinas	-	-
įnag.	numokėtinu	numokėtinais	numokėtina	numokėtinomis	-	-
viet.	numokėtiname	numokėtinuose	numokėtinoje	numokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtinasis	numokėtinieji	numokėtinoji	numokėtinosios	-	-
kilm.	numokėtinojo	numokėtinųjų	numokėtinosios	numokėtinųjų	-	-
naud.	numokėtinajam	numokėtiniesiems	numokėtinajai	numokėtinosioms	-	-
gal.	numokėtinąjį	numokėtinuosius	numokėtinąją	numokėtinąsias	-	-
įnag.	numokėtinuoju	numokėtinaisiais	numokėtinąja	numokėtinosiomis	-	-
viet.	numokėtinajame	numokėtinuosiuose	numokėtinojoje	numokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numokėtinas, mot. g. numokėtina.
• Skiemenys: nu-mo-kė-ti-noms

numokėtinoms

1. ta, dėl kurios reikia numokėti

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---