numokėsiančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numokėsiančiom (būs. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokėsiantis, mot. g. numokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėsiąs, numokėsiantis	numokėsią, numokėsiantys	numokėsianti	numokėsiančios	-	numokėsią
kilm.	numokėsiančio	numokėsiančių	numokėsiančios	numokėsiančių	-	-
naud.	numokėsiančiam	numokėsiantiems, numokėsiantiem	numokėsiančiai	numokėsiančioms, numokėsiančiom	-	-
gal.	numokėsiantį	numokėsiančius	numokėsiančią	numokėsiančias	-	-
įnag.	numokėsiančiu	numokėsiančiais	numokėsiančia	numokėsiančiomis	-	-
viet.	numokėsiančiame, numokėsiančiam	numokėsiančiuose, numokėsiančiuos	numokėsiančioje, numokėsiančioj	numokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėsiantysis	numokėsiantieji	numokėsiančioji	numokėsiančiosios	-	-
kilm.	numokėsiančiojo	numokėsiančiųjų	numokėsiančiosios	numokėsiančiųjų	-	-
naud.	numokėsiančiajam	numokėsiantiesiems	numokėsiančiajai	numokėsiančiosioms	-	-
gal.	numokėsiantįjį	numokėsiančiuosius	numokėsiančiąją	numokėsiančiąsias	-	-
įnag.	numokėsiančiuoju	numokėsiančiaisiais	numokėsiančiąja	numokėsiančiosiomis	-	-
viet.	numokėsiančiajame	numokėsiančiuosiuose	numokėsiančiojoje	numokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numokėsiantis, mot. g. numokėsianti.
• Skiemenys: nu-mo-kė-sian-čiom

numokėsiančiom

1. ta, kuri numokės

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---