nesuvaišintinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Dalyvis[taisyti]

nesuvaišintinas

  1. tas, dėl kurio reikia nesuvaišinti

Etimologija[taisyti]

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino